Kai uždaromas sklendė, sandarinimo paviršius gali būti užsandarintas tik terpės slėgiu; tai yra, vartų sandarinimo paviršius yra prispaudžiamas prie vožtuvo lizdo vidutiniu slėgiu, kad būtų užtikrintas sandarumas. Tai vadinama savaiminiu-užsandarymu. Daugumoje vartų vožtuvų naudojamas priverstinis sandarinimas, o tai reiškia, kad kai vožtuvas uždarytas, reikalinga išorinė jėga prispausti vartus prie vožtuvo lizdo, kad būtų užtikrintas sandarus sandarumas.
Judėjimas: vartų vožtuvuose vartai juda tiesiškai kartu su vožtuvo kotu; tai taip pat vadinama kylančio koto vartų vožtuvu. Paprastai ant kylančio koto yra trapecijos formos sriegis, kuris per vožtuvo viršuje esančią veržlę ir vožtuvo korpuso kreipiamąjį griovelį paverčia sukimosi judesį tiesiniu judesiu, tai yra, darbinį sukimo momentą paverčia darbine trauka. Kai vožtuvas atidaromas, skysčių pratekėjimas visiškai netrukdomas, kai vartai pakeliami į aukštį, lygų 1:1 vardinio vožtuvo skersmens. Tačiau šios padėties eksploatacijos metu stebėti negalima. Faktiškai naudojant, visiškai atidaryta padėtis rodoma vožtuvo koto viršuje, t. y. padėtis, kurioje jis negali būti atidarytas toliau. Siekiant atsižvelgti į galimą užsiblokavimą-dėl temperatūros pokyčių, vožtuvas paprastai atidaromas iki maksimalios padėties, o tada pasukamas 1/2–1 apsisukimo, kad būtų pasiekta visiškai atidaryta padėtis. Todėl visiškai atidaryta vožtuvo padėtis nustatoma pagal vartų padėtį (ty eigą). Kai kurių vartų vožtuvų koto veržlė yra ant vartų; sukant rankratį vožtuvo stiebas sukasi, taip pakeliami vartai. Šio tipo vožtuvai vadinami sukamojo koto sklendėmis arba ne{16}}kylančiomis koto sklendėmis.
